žliumb|is, žliumbė dkt. žliumba b., šnek. kas nuolat žliumbia, verkia: Žliumbia ir žliumbia tas žliumbis žliumb|ti, žliumbia, žliumbė šnek. balsu verkti: Ko žliumbi kaip mažas vaikas? žliumbimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.