x
auditorius [lot. auditor—klausytojas]:
1. psn. dvasinės (kai kuriose šalyse ir pasaulietinės) mokyklos mokinys, mokytojo paskirtas išklausyti savo draugų išmoktas pamokas;
2. žmogus, išklausantis įrašus, tarimą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.