x
iškl|ausyti, išklauso, išklausė
1. baigti klausyti (kalbą, muziką): Pirma išklausyk, tada teisk.
2. iki galo dalyvauti paskaitose, pamokose: Išklausyti visą kursą.
3. patenkinti (prašymą): Jo prašymas nebuvo
išklausytas. išklausymas išklaus|ti, išklia, išklė klausiant išgauti, iškvosti, išsiteirauti: Nieko tu iš jo neišklausi. išklimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.