x
patenkin|ti, patenkina, patenkino
1. įvykdyti norą, pageidavimą: patenkino sūnaus norą, prašymą.
2. būti tokiam (taip), kokio (kaip) norima, siekiama: Ar toks atsakymas tave patenkina? Viskuo patenkintas žmogus. Jis patenkintas
darbu. sngr.: Pasitenkino antrąja vieta. patenkinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.