x
bãktis [skr. bhakti — atsidavimas, meilė dievui], antifeodalinis religinis sektantinis liaudies judėjimas Indijoje XII—XVII a.;
rėmėsi sen. induizmo doktrina, skelbiančia, kad kiekvienas tyrai dievą mylintis žmogus galįs būti išganytas be žynių tarpininkavimo ir apeigų.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.