genijus

gènijus [lot. genius]:
1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims;
gera arba pikta dvasia;
2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas;
3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus.

Terminai: genijus

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'genijus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	gènijus [lot. genius]: 1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia; 2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas; 3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus.