x
indeñtorius [angl. indentor < lot. in — į vidų + dens (kilm. dentis) — dantis], kietas kūnas (deimantinis kūgis arba grūdinto plieno rutuliukas), kuris tam tikra jėga spaudžiamas į metalą;
pagal įspaudo gylį nustatomas metalo kietumas (Rokvelio metodas).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.