x
regenerãcija [lot. regeneratio < atgaivinimas, atnaujinimas]:
1. biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies;
2. chem. medžiagos, pakitusios dėl chem. ar fiz. veiksnių, pradinės būsenos atkūrimas, pvz., iš fot. medžiagų atliekų regeneruojamas (išgaunamas) sidabras;
3. techn. panaudotų gamybos produktų pavertimas pradiniais produktais;
4. sunykusio statinio ar jo dalių atnaujinimas;
statinio atstatymas pagal išlikusį fragmentą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.