x
rekonstrùkcija [lot. reconstructio — atkūrimas]:
1. esminis ko nors pertvarkymas, įrengimas iš naujo;
2. architektūros (ansamblio, statinio), dailės (skulptūros, taikomosios dekoratyvinės) kūrinio ar jo dalies pertvarkymas;
atliekama pagal išlikusius kūrinio fragmentus arba dokumentus;
3. miesto, gyvenvietės, pastato ar jo dalių pertvarkymas, keičiant funkciją;
4. senesnių arba išnykusių kalbos garsų, formų ar net visos jos sistemos atkūrimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.