x
salamándra [gr.]:
1. vid. amžių prietaruose ir magijoje – dvasia, gyvenanti ugnyje;
ugnies stichijos įasmeninimas;
2. uodegotasis varliagyvis Salamandra;
gyvena Eurazijoje, Š. Amerikoje, Š. Afrikoje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.