sintezė

siñtezė [gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas]:
1. įv. elementų, objekto dalių jungimas į visumą;
2. G. V. F. Hėgelio filosofijoje – aukščiausias vystymosi laipsnis, išsprendžiąs ankstesnių stadijų (tezės ir antitezės) prieštaravimus;
3. chem. junginių gavimas iš kt. chem. sandaros medžiagų;
4. vienovė, derinys, junginys;
5. paskutinis mašininio vertimo etapas – frazės sudarymas ta kalba, į kurią verčiamas tekstas;
dirbtinių kalbos garsų produkavimo akustinėmis priemonėmis, pvz., kalbos sintezatoriais, procesas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: sintezė

Įrašas
Paaiškinimas	siñtezė [gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas]: 1. įv. elementų, objekto dalių jungimas į visumą; 2. G. V. F. Hėgelio filosofijoje – aukščiausias vystymosi laipsnis, išsprendžiąs ankstesnių stadijų (tezės ir antitezės) prieštaravimus; 3. chem. junginių gavimas iš kt. chem. sandaros medžiagų; 4. vienovė, derinys, junginys; 5. paskutinis mašininio vertimo etapas – frazės sudarymas ta kalba, į kurią verčiamas tekstas; dirbtinių kalbos garsų produkavimo akustinėmis priemonėmis, pvz., kalbos sintezatoriais, procesas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.