Stilius

stilius [lot. stilus — rašymui vartojamas pagaliukas, rašysena < gr.]:
1. kalbos raiškos priemonių sistema, būdinga kuriai nors kalbos vartojimo sferai (buitiniams pašnekesiams, mokslui, mokslo šakai, oficialiems raštams, publicistikai, 1 asmens, grupės asmenų, ist. laikotarpio kalbai ir pan.);
2. meno kūrinio arba kokios nors kūrinių visumos (autoriaus, krypties, epochos, tautos ar kelių tautų kultūrinio regiono kūrinių) formos, jutiminės išraiškos savitumas;
3. darbo, veiklos būdas, metodas;
4. kalendorinių metų skaičiavimo sistema, pvz., senasis Δ, naujasis Δ.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: stilius

Įrašas
Paaiškinimas	stlius [lot. stilus — rašymui vartojamas pagaliukas, rašysena < gr.]: 1. kalbos raiškos priemonių sistema, būdinga kuriai nors kalbos vartojimo sferai (buitiniams pašnekesiams, mokslui, mokslo šakai, oficialiems raštams, publicistikai, 1 asmens, grupės asmenų, ist. laikotarpio kalbai ir pan.); 2. meno kūrinio arba kokios nors kūrinių visumos (autoriaus, krypties, epochos, tautos ar kelių tautų kultūrinio regiono kūrinių) formos, jutiminės išraiškos savitumas; 3. darbo, veiklos būdas, metodas; 4. kalendorinių metų skaičiavimo sistema, pvz., senasis Δ, naujasis Δ.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.