.
čiū́žoti, -o, -ojo.
1. gulėti parvirtus, čiūžtelėjus, paslydus: Kaip parvirtau, teip ir čiū́žojau ant kelio, kol žmonės prikėlė. Pamestas bečiū́žantis raktelis, t. y. ištisas gul ant žemės. Čiū́žo [numirusi] seselė kai ledo lytelė.
2. susitraukusiam kur būti, lindėti, kiūtoti: Užsiglaudęs čiū́žau, t. y. būvu, stoviu, sėdžiu, guliu ant vietos ir kenčiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.