x
.
dūkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. dūkti 5: Jauns žmogus, durnai dūkinė́dams, nei sidabras gyvs stikle, mudriai šokinėja.
išdūkinė́ti. praleisti laiką dūkinėjant, dūkstant: Išdūkinė́jo merga visą naktį po vakaruškas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.