dyk|as, dyka
1. tuščias, nepripildytas: dykos kišenės. Medžiai dyki (be vaisių). Su dykais ratais nesunku važiuoti. Kur žiūri - visur dyka (negyvenama). dyko puodo neišsemsi (folkloras).
2. kuris be turinio, be
prasmės, tuščias: dyka kalba.
3. veltui duodamas, nemokamas: Užsimanė dykos duonos ieškoti.
4. laisvas, neturintis darbo: Dykas laikas. Arklys perdien buvo dykas Nusibosta dykam per dienas. Iš dyko buvimo visko
prasimano. dykąją vėtyti (niekus taukšti). Už dyka (veltui, nemokamai). dykai prv.: dykai gautas daiktas (nemokamai). Nė burnos dykai neaušink (nekalbėk be reikalo). dykybė dykumas 2 dyk|as, dyka
1. išdykęs:
D. vaikas.
2. pasileidęs: Yra dykų jaunikaičių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.