x
eilin|is, eilinė
1. kuris eina iš eilės: Mokėti eilinę įmoką.
2. paprastas, nerinktinis: Eilinis žmogus.
3. eiles darantis: eilinė sėjamoji 2 eilin|is, eilinė dkt. kar. paprastas, mažiausio laipsnio karys,
kareivis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.