gerkl|ė
1. priekinė kaklo dalis: Vilkas perplėšė kumelei gerklę. Griebė piktadarys už gerklės ir ėmė smaugti.
2. užpakalinė burnos dalis, ryklė: Išdžiūvo gerklė Kąsnis įstrigo gerklėje. Gerklę (g.) skauda.
Nusišaldyti gerklę.
3. anat. kvėpavimo takų dalis, jungianti gerklas su bronchais arba tiesiog su plaučiais (trachea).
4. kuliamosios ar panašios mašinos traukiamoji anga. Gerklę išversti
(paleisti) (imti rėkti). Gerklę laidyti (plėšyti, plėšti) (rėkauti). Gerklę užpilti (nugirdyti). Gerklę užkimšti (užkišti) (nutildyti). Į gerklę pilti (gerti svaigalus). Iš visos gerklės, visa gerkle (garsiai). Per
(pro) gerklę praleisti (pervaryti, išvaryti) (pragerti). Plati gerklė (girtuoklis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.