x
išbl|aškyti, išblaško, išblaškė
1. išmėtyti, išskirstyti: Lentos išblaškytos po visą kiemą. Vėjas debesis išblaškė. sngr.: Jų giminės išsiblaškę po visą kraštą. Vaikas išsiblaškęs (išsikėtojęs) miega.
2. prk.
padaryti nebesusikaupusį: Tie draugų apsilankymai mane išblaškė. sngr.: Jis dažnai esti išsiblaškęs. iš (si) blaškymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.