išmėt|yti, išmėto, išmėtė džn. išmesti.
1. išlaidyti, išsvaidyti: Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs (folkloras).
2. ne vietoje išdėlioti, išblaškyti: Visur gulėjo išmėtytų rakandų.
3. pašalinti ką nereikalingą: išmėtė
popierius iš lentynos.
4. vieną po kito pamesti: Visas nosines išmėtė. sngr.: Kažin kur išsimėtė adatos.
5. daugelį pašalinti, išvaryti: Jie buvo išmėtyti iš butų.
6. išblaškyti, išskirstyti: Sodybos buvo
išmėtytos laukuose. sngr.: Miestas plačiai išsimėtęs.
7. be reikalo išleisti: Visokiems niekams išmėtė pinigus. išmėtymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.