x
ištupė|ti, ištupi, ištupėjo
1. tupint sulaukti, gauti: Višta ištupėjo viščiukus (išperėjo).
2. kurį laiką tupėti.
3. šnek. kurį laiką būti suimtam ar nuteistam kalėti.
4. šnek. kurį laiką išbūti vietoje: Tris
dienas jis ten ištupėjo (išbuvo). ištupėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.