x
išvolio|ti, išvolioja, išvoliojo
1. voliojantis ištrinti, išgulėti: Arklys išvoliojo pievą.
2. gerokai pavolioti: Kas tave kur išvoliojo, kad visas šapais aplipęs? sngr.: Išsivoliojęs, purvinas visas. išvoliojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.