kalė

kalė
1. šunų patelė: Kalė su šuniukais.
2. prk. niek. liežuvininkė, nerimta moteris kalti, kala, kalė
1. kūju mušant varyti, smeigti: Kuolą, baslį kala į žemę. Vinį kalė į sieną.
2. metalą plakti:
Kalk geležį, kol karšta (folkloras).
3. gaminti plakant, mušant: Senovėje pinigus kalte kaldavo. prk.: Eiles kalė
4. ploti, aštrinti: Dalgį, girnas kalė
5. kalenti: Gandras su snapu kalė. Žiogeliai kalė
pievoje.
6. prk. nuolat sakyti, įkalbinėti: Tol kalė, kol padarė.
7. prk. mechaniškai mokytis: Mokinys pamokas kala.
8. prk. uždirbus dėti, taupyti: Kala kapeiką prie kapeikos. kalėj|as, a dkt.
kalik|as, ė dkt. kalimas.

Įrašas
Paaiškinimas	kalė 1. šunų patelė: Kalė su šuniukais. 2. prk. niek. liežuvininkė, nerimta moteris kalti, kala, kalė 1. kūju mušant varyti, smeigti: Kuolą, baslį kala į žemę. Vinį kalė į sieną. 2. metalą plakti: Kalk geležį, kol karšta (folkloras). 3. gaminti plakant, mušant: Senovėje pinigus kalte kaldavo. prk.: Eiles kalė 4. ploti, aštrinti: Dalgį, girnas kalė 5. kalenti: Gandras su snapu kalė. Žiogeliai kalė pievoje. 6. prk. nuolat sakyti, įkalbinėti: Tol kalė, kol padarė. 7. prk. mechaniškai mokytis: Mokinys pamokas kala. 8. prk. uždirbus dėti, taupyti: Kala kapeiką prie kapeikos. kalėj|as, a dkt. kalik|as, ė dkt. kalimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.