kęsti, kenčia, kentė
1. jausti ką nemalonų, kentėti: Badą, šaltį, skausmą, baimę k. Ji kentė nesiskųsdama. Kęstinai sopa (galima pakęsti).
2. turėti kantrybės, būti vargingoje padėtyje, tverti:
Ilgiau k. nebegaliu. sngr.: Nesikentęs apibarsiu.
3. sutikti su kuo, pakęsti, toleruoti: Jį kentė dėl geros nuotaikos. kentimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.