kirk|ti, kirkia, kirkė
1. karkti, rėkti (apie žąsis, vištas).
2. šnek. pamažu, silpnai verkti: Ir kirks, į kertę įlindęs. kirkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.