klojėti
klojė|ti, klojėja (kloji), klojėjo
1. būti užsiklojusiam: Lauke gulėjau, migla klojėjau (d.). Ar klojėjai šituos patalus?
2. nusidriekti, plytėti: Palaidi plaukai klojėjo ant pečių. Miglos klojėjo ant pievų.
3. laikyti
paklojus: Mirkyti ir klojėti linai. klojėjimas: Nuo klojėjimo suplyšo antklodė klo|ti, klojėja, klojėjo
1. tiesti, dėti, guldyti: Lentas, vamzdžius klojėti Linus klojėti (skleisti lauke). Ramunėles, kompresus klojėti (ant skaudamos
vietos).
2. taisyti (patalą): Lovą, patalą klojėti sngr.
3. kratyti, kreikti: Tvartą klojėti Klojėti karvėms šiaudų.
4. duoti, mokėti: Šimtus klojėti klojėjėjas, klojėjėja dkt.: Linų klojėjėjai. Vamzdžių klojėjėjas. klojėjikas, klojėjikė
dkt. klojėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.