x
knark|ti, knarkia, knarkė
1. miegant šnarpšti pro nosį ar išsižiojus kriokti: Žmogus knarkia miegodamas.
2. šnek. miegoti: Atsigulė ir knarkia. knarkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.