kvėkš|ti, kvėkščia, kvėkštė
1. inkšti, verkti: Vaikas kvėkščia per naktį.
2. rėkti (apie paukščius): Volungė kvėkščia prieš lietų. Papūga, pelėda kvėkščia. kvėkštimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.