x
mirkso|ti, mirkso, mirksojo
1. ilgai mirkti, būti įmerktam: Skalbiniai dar tebemirkso kubile.
2. būti apsemtam: Laukai vandenyje mirkso. mirksojimas 2 mirkso|ti, mirkso, mirksojo būti pusiau prisimerkusiam,
apsnūdusiam. mirksojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.