myk|ti, mykia, mykė
1. tęsiamu, nestipriu balsu bliauti, mūkti: Karvė, jautis mykia.
2. neaiškiai kalbėti, nežinant ar nenorint ką sakyti: Paklaustas jis tik mykė.
3. šnek. dainuoti be žodžių. mykimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.