x
niauk|ti, niaukia, niaukė
1. debesims supti, dengti, temdyti: Debesys niaukia dangų. sngr.: Dangus niaukiasi.
2. prk. daryti niūrų. sngr.: Veidas niaukiasi. Valdovas ėmė niauktis. niaukimas niaukimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.