pavydė|ti, pavydi, pavydėjo
1. jausti pavydą: Nepavydžiu aš jam tos laimės. Yra čia ko p.! sngr.
2. pavyduliauti: Kad nemylėtų, kitiems tavęs nepavydėtų.
3. šykštėti: Neduoda - pavydi. sngr.: Geresnio
kąsnio sau pasivydi. pavydėjimas pavyd|us, pavydėi
1. kuris pavydi: Geras žmogus nepavydus, kitam laimės nepavydi. Pavydėti žvilgsnis. Kitiems pavydėu, kad gerai gyvename. Besotis - pavydėti, kvailas - išdidus (folkloras).
2. kuris pavyduliauja.
3. šykštus. pavydžiai prv.: Vaikas pavydėti žiūrėjo į jo žaislelius. pavydėumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.