x
pent|is, penties m.
1. bukasis kirvio galas: Kirvio pentimi kala kuolą.
2. dalgio dalis prie koto: Pjaunant nutrūko dalgio pentis
3. tarm. kulnas. Ant penčių stovėti (versti skubėti, neatsitraukiant
raginti). pentis laižyti (pataikauti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.