pertek|ti, pertenka, perteko
1. daug turėti, būti pertekliuje: Gyvena, visko pertekęs. Neturi peno iki pertenkant.
2. pereiti nuo vieno krašto iki kito: Vinis nepertenka per lentą.
3. tarm. prasikišti:
Stiebeliai, pertekdami per kraštus, nukąra žemyn. pertekimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.