x
rėž|ti, rėžia, rėžė
1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti: Rėžti audeklą. Rėžti stiklą. sngr.: Ratai lig stebulių rėžiasi (lenda).
2. skersti, pjauti: Kiaulę rėžti
3. labai skaudėti: Vidurius, šoną rėžia.
4. labai
erzinti (jutimo organus): Ryškios spalvos akį rėžia. rėžiančios spalvos. Taip šaukia, kad net ausį rėžia.
5. skrieti, brėžti: Rėžti ratą aplinkui.
6. kirsti, trenkti, daužti: Kumščiu, kirviu rėžti Kad rėžė į duris,
net langai sudrebėjo.
7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti: Jis viską rėžia į akis.
8. prk. smarkiai ką daryti: Muzikantai rėžė valsą. Oratorius rėžė kalbą. rėžėjas, rėžėja dkt. rėžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.