rėžyti
rėž|yti, rėžo, rėžė
1. raižyti, pjaustyti: Stiklus rėžyti Drobes rėžyti
2. palikti brėžimo žymę, braižyti: Nerėžyk stalo su vinimi. prk.: Žaibai dangų rėžo.
3. prk. smarkiai gelti, skaudėti: Labai vidurius rėžo.
rėžymas rėžytojas, rėžytoja dkt. rėž|ti, rėžia, rėžė
1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti: Rėžyti audeklą. Rėžyti stiklą. sngr.: Ratai lig stebulių rėžiasi (lenda).
2. skersti, pjauti: Kiaulę rėžyti
3. labai skaudėti:
Vidurius, šoną rėžia.
4. labai erzinti (jutimo organus): Ryškios spalvos akį rėžia. rėžiančios spalvos. Taip šaukia, kad net ausį rėžia.
5. skrieti, brėžti: Rėžyti ratą aplinkui.
6. kirsti, trenkti, daužti:
Kumščiu, kirviu rėžyti Kad rėžė į duris, net langai sudrebėjo.
7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti: Jis viską rėžia į akis.
8. prk. smarkiai ką daryti: Muzikantai rėžė valsą. Oratorius rėžė kalbą. rėžėjas, rėžėja dkt.
rėžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.