x
rimt|as, rimta, rimt|as, rimta
1. pasižymintis ramiu, apgalvotu, santūriu elgesiu bei veikimu: Rimtas mokinys, darbininkas.
2. susimąstęs, nelinksmas: Rimtas veidas. Jis stengėsi būti rimtas
3. kreipiantis
dėmesį, svarbus, žymus: Rimtas pokalbis. rimta knyga. Rimtas priešininkas.
4. rodantis susirūpinimą, susikaupimą: rimta pažiūra į darbą. Rimtas pasižadėjimas. rimtai prv.: rimtai elgtis, dirbti. rimtybė rimtumas: Jo rimtumu
niekas neabejoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.