skrodė, skrodė
1. vandens išplautas griovys ar duobė; gili išgrauža šlaite.
2. gili provėža skro|sti, skrodžia, skrodė
1. vidurius imti, darinėti: Kiaulę, žuvis skrodžia.
2. pjauti lavono audinius,
siekiant nustatyti mirties priežastį.
3. skusti, valyti (žarnas): Ji žarnas skrodžia.
4. skelti išilgai: Kartis skrodžia. skrostosios malksnos.
5. pjauti, rėžti: Bloga šakutė, bulves skrodžia (kasant). prk.:
Garlaivis skrodžia vandenį.
6. daryti griovelį, išdrožą, įskrodą: Lentas skrodė
7. prk. perdėm, ištisai per ką greitai judėti: Traukinys skrodė miškus ir laukus. skrodėjas, skrodėja dkt. skrodikas, skrodikė dkt.
skrodimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.