snau|džius, snaudė dkt. menkinamai snaudalius snau|sti, snaudžia, snaudė
1. būti susnūdusiam, pusiau miegoti: Apypietės snaudžius snaudžia, atsisėdęs prie krosnies.
2. prk. ramiai dunksoti: Plačių girių čia kadaise
snausta.
3. prk. būti neveikliam, žiopsoti: Pasitaikė gera proga - nesnausk. snaudimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.