šau|ti, šauna, šovė
1. paleisti šaudmenį: Šovė į kiškį, bet nepataikė. Šauti į orą. Kelias eina tiesiai, kaip šaute šauna.
2. su trenksmu sprogti, išlėkti: Šovė butelio kamštis, automobilio padanga.
3. šnek.
smarkiai eiti, bėgti, skristi: Kur dabar šauni? Lėktuvas šauna (neria) padangę. sngr.: Kad šovėsi pro duris!
4. sklęsti, stumti: Šauti duris.
5. kišti, stumti į krosnį: Duoną šauna į krosnį (po krosnimi).
6.
šaudyklę stumti audžiant: Sėsi į stakles, gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama (d.).
7. prk. tiestis: Plentas šauna į tolį. sngr.: Šovėsi į viršų augalai. šovėj|as, šaua dkt. šovik|as, šauė dkt.
šovimas šovimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.