švelnumas

švelnùmas. švel̃numas. → švelnus:

1. Ve, tavo plaukeliai, kas anų švelnumelis.

2. Tarimo švelnùmas. Balso švelnùmas. Nepagaudavau su ta viena savo ausim visų muzikos švelnumų ir net arijų žodžių. Melodijos švelnumas.

3. → švelnus 4: Skulptūroje įsigali švelnumas ir dekoratyvumas, dažnai peraugąs į perdėtą puošnumą. Maumedžiai teikia gamtovaizdžiui didingumo, o kartais ir švelnumo.

4. → švelnus 5: Toks neregėtas oro švelnumas, tarsi glostantis, myluojantis!

5. → švelnus 7: Mergaitės švelnùmas. Šiaip visur kitur kasdieniame gyvenime Noreika buvo avinėlio švelnumo. Ne iš piktumo, bet iš švelnumo barė ją tėvai avele. Švelnùmas – nor akin kišk. Švelnùmas – nor ronon dėk. Švelnumas – nors į ausį kišk.

6. → švelnus 8: Humaniškumas neįmanomas be jautrumo, švelnumo, nuoširdumo ir pagarbos žmonėms. Auklėjimas turi būti pagrįstas griežtumo ir švelnumo derinimu. L. Rėza „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjime“ nurodo, jog švelnumo ir nuoširdumo lietuvių liaudies dainoms suteikia deminutyvai. Jausmo švelnùmas. Širdį jai užliejo švelnumas, viską jam atleido. Ramiu švelnumu dvelkia ankstyvas pavasario rytmetys. Gulbė Dunojaus kraštuose – švelnumo ir ištikimybės simbolis. Tai est peršėjimu gailėjimo o švel̃numu ir minkštumu malonės ir meilaširdumo savo užstabdė aną kraują nuodėmių jo. Švelnumas nugali viską, bet pats yra nenugalimas.
širdiẽs švelnùmas. meilumas, malonumas, gerumas, lipšnumas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švelnùmas</b>. švel̃numas. → švelnus: <br/>1. Ve, tavo plaukeliai, kas anų švelnumelis. <br/>2. Tarimo švelnùmas. Balso švelnùmas. Nepagaudavau su ta viena savo ausim visų muzikos švelnumų ir net arijų žodžių. Melodijos švelnumas. <br/>3. → švelnus 4: Skulptūroje įsigali švelnumas ir dekoratyvumas, dažnai peraugąs į perdėtą puošnumą. Maumedžiai teikia gamtovaizdžiui didingumo, o kartais ir švelnumo. <br/>4. → švelnus 5: Toks neregėtas oro švelnumas, tarsi glostantis, myluojantis! <br/>5. → švelnus 7: Mergaitės švelnùmas. Šiaip visur kitur kasdieniame gyvenime Noreika buvo avinėlio švelnumo. Ne iš piktumo, bet iš švelnumo barė ją tėvai avele. Švelnùmas – nor akin kišk. Švelnùmas – nor ronon dėk. Švelnumas – nors į ausį kišk. <br/>6. → švelnus 8: Humaniškumas neįmanomas be jautrumo, švelnumo, nuoširdumo ir pagarbos žmonėms. Auklėjimas turi būti pagrįstas griežtumo ir švelnumo derinimu. L. Rėza „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjime“ nurodo, jog švelnumo ir nuoširdumo lietuvių liaudies dainoms suteikia deminutyvai. Jausmo švelnùmas. Širdį jai užliejo švelnumas, viską jam atleido. Ramiu švelnumu dvelkia ankstyvas pavasario rytmetys. Gulbė Dunojaus kraštuose – švelnumo ir ištikimybės simbolis. Tai est peršėjimu gailėjimo o švel̃numu ir minkštumu malonės ir meilaširdumo savo užstabdė aną kraują nuodėmių jo. Švelnumas nugali viską, bet pats yra nenugalimas. <br/><b> širdiẽs švelnùmas</b>. <span class="explanation">meilumas, malonumas, gerumas, lipšnumas</span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.