užgulti

užgulti, užgula, užgulė
1. kūnu užslėgti: Šuo kiškį užgulė. prk.: Rūkas užgulė žemę.
2. palinkti, užsikvempti: Skaito, užgulęs knygą. sngr.: Jis rašo, užsigulęs ant stalo.
3. užpulti, apnikti:
Amaras daržoves užgula.
4. prk. apsunkinti, prispausti: Sunkus apmaudas užgulė širdį. Visi darbai mane užgulė. Užgultas vargų.
5. užkimšti (ausis, nosį): Nosis užgulta (nebegalima kvėpuoti). Man gerklę
užgulė (užkimau).
6. šnek. imti smarkiai ką daryti, įnikti, sukrusti: Po švenčių reikės u. (imti pjauti). Mokytoja mokė užgulusi (spausdama). Prieš egzaminą jis užgulė knygas (ėmė smarkiai mokytis).
už (si) gulimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzgulti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	užgulti, užgula, užgulė 1. kūnu užslėgti: Šuo kiškį užgulė. prk.: Rūkas užgulė žemę. 2. palinkti, užsikvempti: Skaito, užgulęs knygą. sngr.: Jis rašo, užsigulęs ant stalo. 3. užpulti, apnikti: Amaras daržoves užgula. 4. prk. apsunkinti, prispausti: Sunkus apmaudas užgulė širdį. Visi darbai mane užgulė. Užgultas vargų. 5. užkimšti (ausis, nosį): Nosis užgulta (nebegalima kvėpuoti). Man gerklę užgulė (užkimau). 6. šnek. imti smarkiai ką daryti, įnikti, sukrusti: Po švenčių reikės u. (imti pjauti). Mokytoja mokė užgulusi (spausdama). Prieš egzaminą jis užgulė knygas (ėmė smarkiai mokytis). už (si) gulimas.