nos|is, nosies m.
1. atsikišusi veido dalis su dviem skylutėmis kvėpuoti; uoslės organas: Tiesi, smaili, kumpa nosis Kvėpuoja, kalba pro nosį. Nusišnypštė nosį. Nosis varva, bėga. Kalbasi, nosis sukišę (arti
vienas kito). Tik nosis kėkso (labai sulysęs). Nosis užkimšta, nieko neužuodžiu.
2. šnipas (gyvulio): Kiaulės nosis
3. prk. atsikišusi, smaili daikto dalis (laivo priekis, indo snapelis, bato galas ir kt.). Iš
nosies į burną (į gerklę) (labai mažai, menkai išmanyti). Iš po nosies (iš čia pat). Nė nosies nerodyti (neparodyti) (neateiti, neužvažiuoti). Ne po nosimi (nepatinka). Ne (kieno) nosiai (ne pagal išgales). nosį durti
(pakvipti). nosį gauti (patirti gėdą). nosį įbesti (prisikišus žiūrėti). nosį įkišti (trumpam įeiti). nosį iškišti (trumpam išeiti). Nosis ištįso (prailgo belaukiant). nosį kelti (didžiuotis). nosį kišti (kaišioti) (domėtis,
maišytis į kieno nors reikalus). nosį kyštelėti (trumpam pasirodyti; pasižiūrėti). nosį laužti (dvokti). nosį nešti (didžiuotis). nosį nudurti (nukabinti, nukabti, nuleisti, nunerti) (nusiminti). Nosis nuknabo
(nusiminė). nosį nušluostyti (pasirodyti gudresniam, sugėdinti). nosį pakabinti (nusiminti). nosį pakelti (pasidaryti išdidžiam). nosį raukyti (rodyti nepasitenkinimą). nosį riesti (didžiuotis). nosį sukti (rodyti
nedraugiškumą, pykti; dvokti). nosį susukęs (piktas, nepatenkintas). nosies tiesumu (tiesiai, nežiūrint kelio). nosį užlaužti (didžiuotis). nosį užrietęs (išdidus, pasipūtęs). Per nosį braukyti (kvailu laikyti). Per nosį
gauti (būti sugėdintam). Po nosimi (čia pat, arti; negarsiai). Sulig savo nosimi (pagal save). Toliau savo nosies nemato (tik savimi rūpinasi). Už nosies vedžioti (naudotis piktam kito pasitikėjimu; neduoti valios).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.