x
užsto|ti, užstoja, užstojo
1. būti kliūtimi, neleisti eiti, sulaikyti: Saulę, šviesą užstoti užstok vartus, kad vištos neišbėgtų.
2. prk. kieno pusę palaikyti, ginti: Jis mane užstoja. sngr.: Jis už mane
užsistoja (neleidžia skriausti). užstojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.