vapa b. žr. vapalius vapė|ti, vapa, jo šnek.
1. tyliai, neaiškiai kalbėti, šnibždėti: jo kažką panosėje.
2. niekus kalbėti, plepėti: Ką tik žino, tą ir vapa. jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.