vėrė

vėr|ė senovinis prietaisas durims varstyti: Durys su vėre verti, veria, vėrė
1. durti, smeigti: Iešmu vėrė Durklą vėrė tiesiog į širdį. Žuvį vėrė Vėrė juos ietimis. prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos
balsas vėrė per širdį.
2. mauti, kišti: Vėrė siūlą į adatą. Vėrė skietą (į skietą). Ant siūlo vėrė
3. labai skaudėti, diegti: Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas.
4. daryti (duris, langą ir
pan.). sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj|as, vėra dkt. vėrimas vėrimasis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vere' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	vėr\|ė senovinis prietaisas durims varstyti: Durys su vėre verti, veria, vėrė 1. durti, smeigti: Iešmu vėrė Durklą vėrė tiesiog į širdį. Žuvį vėrė Vėrė juos ietimis. prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos balsas vėrė per širdį. 2. mauti, kišti: Vėrė siūlą į adatą. Vėrė skietą (į skietą). Ant siūlo vėrė 3. labai skaudėti, diegti: Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas. 4. daryti (duris, langą ir pan.). sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj\|as, vėra dkt. vėrimas vėrimasis.