x
verti, veria, vėrė
1. durti, smeigti: Iešmu verti Durklą vėrė tiesiog į širdį. Žuvį verti Vėrė juos ietimis. prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos balsas vėrė per širdį.
2. mauti, kišti: Verti siūlą į adatą. Verti
skietą (į skietą). Ant siūlo verti
3. labai skaudėti, diegti: Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas.
4. daryti (duris, langą ir pan.). sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj|as, a dkt. vėrimas
vėrimasis vėrėj|as, a dkt. -> verti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.