žliaub|ti, žliaubia, žliaubė
1. šnek. balsu verkti, žliumbti.
2. šnek. godžiai ėsti, ryti, žlembti: Karvė burokus kad žliaubia. žliaubimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.