bergž|ti, bergždžia, bergždė
1. būti bergždžiam: Karvė bergždžia.
2. tarm. nokti, bręsti, kietėti (apie javus): Žirniai, pupos bergždžia.
3. šnek. leisti, eikvoti, gaišinti: Bergžti pinigus. bergždimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.