doryb|ė
1. gera žmogaus būdo savybė; priešingai yda 1: Teisingumas yra dorybė
2. dora, moralumas: Nedoras žmogus kitų neišmokys dorybės.
3. tikimas, gerumas: Nebėra dorybės su tuo lietum - lyja ir lyja Žiūrėk: [
yda].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.