griausti

griau|sti, griaudžia, griaudė
1. dundėti, trenkti (apie perkūniją): Ä–mė žaibuoti ir griausti
2. trenkti, belsti: Patrankos griaudžia. griaudimas 2 griau|sti, griaudžia, griaudė
1. jaudinti: Ką tik jauti, vis ramu - širdį
glosto, griaudžia.
2. liūdėti, nerimti: Oi siaudė griauė širdelė mano (d.).
3. gailėti, gedėti: Karvė veršio griaudžia. sngr.: Nesidžiauk radęs, nesigriausk pametęs (folkloras). griaudimas.

Įrašas
Paaiškinimas	griau|sti, griaudžia, griaudė 1. dundėti, trenkti (apie perkūniją): Ä–mė žaibuoti ir griausti 2. trenkti, belsti: Patrankos griaudžia. griaudimas 2 griau|sti, griaudžia, griaudė 1. jaudinti: Ką tik jauti, vis ramu - širdį glosto, griaudžia. 2. liūdėti, nerimti: Oi siaudė griauė širdelė mano (d.). 3. gailėti, gedėti: Karvė veršio griaudžia. sngr.: Nesidžiauk radęs, nesigriausk pametęs (folkloras). griaudimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.